Kodėl krenta slėgis šildymo sistemoje? Priežastys ir sprendimai

Viena dažniausių problemų

Viena dažniausių problemų, su kuria susiduria dujinių katilų savininkai – nuolat krentantis slėgis šildymo sistemoje. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti smulkmena: papildėte vandens, katilas vėl veikia, o po kelių dienų problema kartojasi. Tačiau praktikoje slėgio kritimas dažnai signalizuoja apie rimtesnius šildymo sistemos ar katilo gedimus.

Per daugelį metų dirbant su įvairių gamintojų katilais – „Viessmann", „Vaillant", „Junkers", „BAXI", „Immergas", „Bosch", „Ariston" ir kitais – galima pastebėti, kad dauguma slėgio problemų turi tas pačias priežastis.

Šiame straipsnyje aptarsime: kodėl krenta slėgis, kada tai normalu, kada jau reikalingas meistras, ir kaip išvengti brangių gedimų ateityje.

Koks slėgis šildymo sistemoje yra normalus?

Daugumoje buitinių dujinių katilų:

• šaltos sistemos slėgis turi būti apie 1–1,5 bar,
• įšilusi sistema dažniausiai pakyla iki 1,8–2 bar.

Jeigu slėgis:

• nukrenta žemiau 1 bar — katilas gali nebeveikti,
• pakyla virš 3 bar — pradeda veikti apsauginis vožtuvas.

Nedideli slėgio svyravimai yra normalūs. Tačiau jei vandenį tenka pildyti reguliariai — tai jau gedimo požymis.

Pagrindinės priežastys, kodėl krenta slėgis

1. Nuotėkis šildymo sistemoje

Dažniausia priežastis

Praktikoje apie pusė visų slėgio kritimo problemų būna susijusios su mažais nuotėkiais.

Kur dažniausiai atsiranda nuotėkis:

• Radiatorių sujungimuose
• Po grindimis esančiuose vamzdžiuose
• Kolektoriuose
• Katilo jungtyse
• Rankšluosčių džiovintuvuose

Požymiai:

• Dažnai reikia papildyti sistemą
• Ant grindų atsiranda drėgmė
• Kai kuriose vietose matosi korozija
• Krenta slėgis net kai katilas išjungtas

Svarbu:

Kartais nuotėkis būna toks mažas, kad vanduo išgaruoja ir jo nesimato. Tokie gedimai gali tęstis mėnesius.

2. Sugedęs išsiplėtimo indas

Labai dažna problema senesniuose katiluose

Išsiplėtimo indas kompensuoja vandens tūrio pokyčius sistemai kaistant.

Kai jis sugenda:

• slėgis tai kyla, tai krenta,
• pradeda veikti apsauginis vožtuvas,
• sistema tampa nestabili.

Požymiai:

• Šaltam katilui slėgis mažas
• Kaitinant slėgis greitai kyla iki 3 bar
• Po to slėgis nukrenta beveik iki nulio

Dažniausia priežastis:

• Prarastas oro slėgis inde
• Plyšusi membrana

Sprendimas:

Indo pripūtimas arba keitimas

3. Sugedęs apsauginis vožtuvas

Apsauginis vožtuvas skirtas apsaugoti sistemą nuo per didelio slėgio.

Tačiau laikui bėgant jis gali:

• pradėti leisti vandenį,
• nebesandariai užsidaryti.

Požymiai:

• Po katilu atsiranda vanduo
• Iš drenažo vamzdelio kapsi vanduo
• Slėgis lėtai mažėja

Praktikoje:

Po kelių stipresnių slėgio pakilimų vožtuvas dažnai nebeužsidaro idealiai.

4. Oro kamščiai sistemoje

Oras sistemoje gali sukelti ne tik triukšmą, bet ir slėgio svyravimus.

Požymiai:

• Radiatoriai šyla netolygiai
• Girdisi burbuliavimas
• Kai kurie radiatoriai lieka šalti
• Slėgis nestabilus

Kodėl atsiranda oras:

• Po sistemos pildymo
• Dėl nesandarumų
• Po remonto darbų

Sprendimas:

Nuorinti radiatorius, patikrinti automatinius nuorintojus

5. Prakiuręs šilumokaitis

Tai rimtesnis ir brangesnis gedimas.

Kai šilumokaitis pažeidžiamas:

• vanduo gali patekti į degimo kamerą,
• sistema praranda slėgį.

Požymiai:

• Vanduo bėga iš katilo vidaus
• Slėgis nuolat krenta
• Katilas gali rodyti klaidas

Dažniausiai pasitaiko:

• Senesniuose katiluose
• Neprižiūrėtose sistemose
• Kai sistema užsinešusi purvu ir kalkėmis

6. Per didelis sistemos užterštumas

Daugelis vartotojų nežino, kad neplauta šildymo sistema ilgainiui pradeda kenkti katilui.

Sistemoje kaupiasi:

• rūdys,
• magnetitas,
• kalkės,
• nuosėdos.

Tai blogina cirkuliaciją ir sukelia:

• perkaitimą,
• slėgio šokinėjimą,
• siurblio apkrovą.

Sprendimas:

Profesionalus sistemos plovimas, magnetinių filtrų montavimas

Kada slėgio kritimas jau pavojingas?

Būtina kreiptis į meistrą jei:

• slėgį reikia pildyti dažniau nei kartą per mėnesį,
• katilas išsijungia dėl žemo slėgio,
• matosi vandens nuotėkis,
• slėgis staigiai šokinėja,
• dažnai suveikia apsauginis vožtuvas.

Ką galima pabandyti pačiam?

1. Patikrinti slėgį

Norma: 1–1,5 bar šaltam katilui

2. Papildyti sistemą

Naudoti katilo papildymo kranelį.

3. Nuorinti radiatorius

Po nuorinimo vėl patikrinti slėgį.

4. Apžiūrėti ar nėra nuotėkių

Patikrinti radiatorius, ventilius, vamzdžių sujungimus.

Kiek gali kainuoti remontas?

Vidutinės kainos:

• Diagnostika: 50–80 €
• Nuotėkio šalinimas: 50–300 €
• Išsiplėtimo indo remontas: 80–250 €
• Apsauginio vožtuvo keitimas: 60–150 €
• Sistemos plovimas: 150–500 €
• Šilumokaičio keitimas: 200–700 €

Kaip išvengti slėgio problemų?

Svarbiausios prevencijos priemonės:

• Kasmetinė katilo profilaktika
• Reguliarus sistemos plovimas
• Magnetinio filtro montavimas
• Slėgio stebėjimas
• Laiku šalinami smulkūs gedimai

Išvada

Krintantis slėgis šildymo sistemoje niekada neatsiranda be priežasties. Kartais problema būna paprastas radiatoriaus nuorinimas, tačiau dažnai tai signalas apie rimtesnius sistemos ar katilo gedimus.

Didžiausia klaida — nuolat papildyti sistemą vandeniu ir ignoruoti problemą. Taip į sistemą patenka naujas deguonis, kuris spartina koroziją ir dar labiau didina gedimų tikimybę.

Laiku atlikta diagnostika ir reguliari profilaktika leidžia išvengti didelių išlaidų bei užtikrina stabilų, ekonomišką ir saugų šildymo sistemos darbą daugelį metų.